Pamela Colman Smith
(taip pat žinoma kaip Pixie), menininkė, sukūrusi Rider-Waite (Smith) Taro kortų kaladę, beveik nieko nėra parašiusi apie pačią Taro kortų kaladę, kurią sukūrė, išskyrus vieną sakinį laiške savo vadovui ir mokytojui Alfred’ui Stieglitz’ui: „Aš ką tik baigiau didžiulį darbą už labai mažus pinigus!”
Tačiau savo straipsnyje „Ar meno studentas turėtų galvoti?” yra užsiminusi apie savo pačios požiūrį į Taro kortas ir jų traktavimą. Manau, toks kortų supratimo, skaitymo ir aiškinimo būdas yra vienas iš geriausių, kuriuo naudojuosi ir aš pati.
„Atkreipkite dėmesį į apsirengimą, veido tipą; ar veide galite atpažinti charakterį; atkreipkite dėmesį į pozą… Pirmiausia ieškokite paprastų džiaugsmo, baimės ar liūdesio apraiškų; pažiūrėkite į viso kūno laikyseną ir poziciją… Po to, kai rasite būdą papasakoti paprastą istoriją, papildykite ją daugiau detalių… Mokykitės iš visko, matykite viską, ir svarbiausia, jauskite viską!.. Vidinėmis akimis atverkite duris į nepažįstamą šalį.”*
Paprasčiau tariant, ji pasiūlė štai tokius žingsnius:
- Kortą apibūdinkite ir suvokite tiesiogiai.
- Apibūdinkite tai, kas panašu į kortoje matomų žmonių emocijas, stilių ir laikyseną.
- Įsikūnykite į kortą.
- Sukurkite istoriją apie tai, kas vyksta ir papasakokite ją pirmuoju asmeniu (lyg pats viską išgyventumėte).
- Savo vaizduotės pagalba perženkite šio ir kortos pasaulių slenkstį (pro duris).
- Įženkite į tą pasaulį, matykite daiktus be apribojimų, matykite juos ten, kur net nežinojote juos esant.
Mano manymu, tai vienas geriausių būdų atrasti tai, ką kiekviena korta reiškia tau pačiam konkrečioje situacijoje.
* “Should the Art Student Think?”- Pamela Colman Smith; žurnalas The Craftsman 14:4 (Liepa 1908), pp. 417-19. Visą straipsnį anglų kalba galite perskaityti čia.
Palik komentarą